AJ Projects naujienos

Vertėjo profesija

Katik į Lietuvos universitetus suplūdo jaunimas iš visų šalies kampelių. Šis gyvenimo etapas ką tik baigusiems mokyklą ar studijuoti nusprendusiems suaugusiesiems tikriausiai sukėlė nemažai streso. Daug moksleivių ir suaugusiųjų siekia tobulėti profesinėje srityje ir siekti žinių, tačiau ne visada lengva nuspręsti, kuria kryptimi judėti ir kokias studijas pasirinkti. Tiems, kurie dar nėra apsisprendę dėl studijų, vis dar svarsto būsimos karjeros galimybes ir yra gabūs kalboms, vertėtų apsvarstyti vertėjo profesiją.

Tačiau verta pabrėžti, kad norint tapti profesionaliu vertėju nepakanka vien gerai mokėti gimtąją ir užsienio kalbą. Be abejonės, geros kalbų žinios yra vienas iš svarbiausių gero vertėjo kriterijų, tačiau norint tapti profesionaliu ir paklausiu vertėju, tai dar tik kelio pradžia. Pateikiame keletą patarimų, kurie gali padėti geriau suprasti, ko reikia norint tapti profesionaliu vertėju.

1. Išsilavinimas

Norint tapti profesionaliu vertėju vis dėlto patartina įgyti atitinkamą (filologinį) išsilavinimą ar baigti vertimo kursus. Tai būtų didelis privalumas siekiant karjeros aukštumų ir oficialus įrodymas klientams bei būsimiems darbdaviams, kad turite reikiamų žinių ir įgūdžių profesionaliai atlikti vertimus raštu ir/ar žodžiu. Tačiau svarbu paminėti, kad nuo šiol norint tapti vertėju nebūtina studijuoti filologiją ar kalbotyrą. Jau ir Lietuvoje yra net kelios vertimų studijų programos. Vertėjus tiek raštu, tiek žodžiu ruošia Vilniaus universiteto Vertimo katedra (vertimo studijų programa VU ypač aktuali tiems, kurie yra orientuoti į darbą ES srityje). Kauno Technologijos universitete galite studijuoti techninį vertimą, o VU Kauno humanitariniame universitete galite rinktis audiovizualinio vertimo studijų programą, kuri, kaip teigiama pačiame universiteto puslapyje, yra „nauja, analogų Lietuvoje neturinti bakalauro studijų programa“ (http://www.khf.vu.lt/studijos/bakalauro-studijos/studiju-programos/audiovizualinis-vertimas). Taip pat svarbu paminėti, kad šie universitetai siūlo tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos studijas.

2. Užsienio kalbos kursai

Šis žingsnis aktualesnis tiems, kurie yra baigę ar planuoja baigti kitų, tiesiogiai su kalba nesusijusių, sričių studijas. Jeigu esate kurios nors srities specialistas, pvz.: ekonomistas, inžinierius, IT specialistas, puikiai mokate gimtąją / užsienio k. ir norite visapusiškai išnaudoti savo profesines ir kalbines žinias, taip pat verta pagalvoti apie vertėjo darbą, nes specifinės konkrečios srities žinios yra labai naudingos vertimų rinkoje. Vertimų biurai, be abejo, įvertins Jūsų specialybės žinias, tačiau jiems bus reikalingas įrodymas, kad Jūsų užsienio kalbos žinios yra tinkamo lygio. Tokiu atveju išeitis yra baigti kalbų kursus ir darbdaviui ar klientams pateikti tai liudijantį pažymėjimą.

Užsienio kalbos kursai ar kalbos patikros egzaminas bus naudingas ir patiems, kadangi turėsite galimybę užtvirtinti ir patikrinti savo žinias, o ir vertimų biurams ar kitiems darbdaviams galėsite pateikti Jūsų kalbos lygį patvirtinantį dokumentą.

3. Patirtis

Kitas vienas svarbiausių žingsnių norint tapti profesionaliu vertėju – įgyti kuo daugiau patirties ir kuo anksčiau pradėti ją kaupti. Daugelis profesinę karjerą pradeda atlikdami profesinę praktiką, imdamiesi nedidelių ir nesudėtingų užsakymų ar projektų. Kalbinės profesijos yra ne išimtis. Jeigu ateityje norite tapti vertėju, patartina kuo anksčiau pradėti dirbti vertimų srityje. Jeigu vis dar studijuojate, galite pasistengti įsitrauki į daugiau ir įvairesnių vertimo kursų. Taip pat galite pasiūlyti savo vertimo paslaugas įvairių specialybių fakultetams, įsitraukti į projektus ar dalyvauti įvairiuose renginiuose, konferencijose, kuriose gali prireikti vertimų paslaugų. Taip pat galite kreiptis į vertimų biurus ir iš pradžių jiems pasiūlyti nemokamas vertimų paslaugas. Taip turėtumėte puikią galimybę mokytis, įgyti daugiau praktinių žinių ir geriau pažinti vertėjo darbo subtilybes.

4. Savęs pristatymas rinkai!

Įgijus išsilavinimą ar baigus atitinkamus kursus ir sukaupus patirties, pats laikas kreiptis į įvairias valstybines, kalbų paslaugas teikiančias ar kitas institucijas, kurioms reikalingos vertimų žodžiu / raštu paslaugos. Dauguma vertėjų dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą laisvu grafiku, o tai suteikia galimybę bendradarbiauti su keliomis institucijomis vienu metu. Be to, vertėjai gali puikiai dirbti nuotoliniu būdu, todėl bendradarbiauti galite net su kituose miestuose ar šalyse esančiomis įmonėmis. Vienas iš būdų, kaip galite pristatyti save ir savo paslaugas būsimiems darbdaviams ir klientams, yra sukurti savo tinklapį, tinklaraštį ar užsiregistruoti internetinėse vertėjų bendruomenėse. Taip pat visada turėkite paruošę savo CV, jį nuolatos papildykite ir turėkite nusistatę savo paslaugų įkainį. Tai, kad turite savo įkainį ir žinote, kiek vertos Jūsų paslaugos, jau rodo, kad profesionaliai žiūrite į savo teikiamas paslaugas, patirtį ir žinias. Pradedantiems vertėjams dažnai būna labai sunku įvertinti savo paslaugų kainą, todėl šiuo klausimu verta pasikonsultuoti su vertimų studijų dėstytojais, kolegomis vertėjais ar kitais kalbos specialistais. O norint, kad niekada netrūktų klientų ir darbo, svarbiausia atsiminti, kad geriausia savo paslaugų reklama – kruopštus, atsakingas ir profesionalus darbas!



Kitos naujienos


Vis dėlto kompiuterinės programos yra gana ribotos. Jos dažnai pateiks ne visai teisingą vertimą, su klaidomis ar praleistais žodžiais, netaisyklingomis gramatinėmis formomis. Niekas neišvers teksto taip, kaip vertėjas. Kiek kebliau ir su poetiniais tekstais, metaforomis, posakiais. Programa išverstas eilėraštis ar frazė bent iš dalies leis suprasti, apie ką kalbama, bet tikrosios abstrakčios prasmės neatspindės. 

Visiems aišku, kad geras vertėjas kartu yra ir menininkas, kuris, įvaldęs techninius dalykus (gebėjimą perteikti vienos kalbos tekstą į kitą kalbą) ir suvokdamas, kaip kartais sunku žodiniais ženklais perteikti vis išsprūstantį kitokios tikrovės vaizdą, bando žvelgti ne iš savo, bet kitos kalbos pozicijos, išversti vienos kultūros kalbą į kitos.

Daugiau nei 6 000 – tiek kalbų egzistuoja šiandien pasaulyje. Kiek iš jų išliks po 50, 100 ir daugiau metų? Nepaslaptis, kad jau dabar kalbos palaipsniui nyksta. Kelionių ir kultūrinis dienraštis matadornetork.com viename iš savo straipsnių tvirtina, kad kalbų ateitis yra gana niūri – dauguma kalbų palaipsniui išnyks. News.sciencemag.org svetainėje pateikiama statistika taip pat nieko gero nežada – maždaug kas dvi savaites mes prarandame vieną kalbą, o anot lingvisto ir filosofo Johno McWhortero, per ateinančius 100 metų išnykimas gresia net 90 % kalbų.