AJ Projects naujienos

Kaip technologijos keičia vertimo įpročius?

Technologijos braunasi į visas gyvenimo sritis, žadėdamos naują (žymiai greitesnį ir patogesnį) gyvenimo būdą. Iš tiesų tai palengvina gyvenimą. Kam eiti į biblioteką, jei galima reikiamą knygą ar straipsnį rasti internete? Kam mokytis kalbų mokyklose, jei galima išmokti naudojant specialias tam sukurtas nemokamas internetines programėles? Dabar retas jaunas žmogus, norėdamas rasti reikiamo žodžio vertimą ar pasitikrinti reikšmę atsiverčia spausdiną žodyną. Paprasčiau ir greičiau pasitikrinti internetiniame žodyne.

Google, Bing ar Yahoo vertimo programos gelbsti, jei norima sužinoti naujausius pasaulio įvykius, nemokant tam tikros kalbos. Tereikia pasirinkti kalbų kombinaciją iš kurios į kurią verčiama ir patalpinti norimą teksto dalį. Technologijos padeda orientuotis globaliame pasaulyje, palengvina informacijos prieinamumą ir pasidalinimą.

Įdomus faktas, kad pirmas rimtas bandymas sukurti kompiuterinį vertimą datuojamas 1940-aisias metais, kai JAV ir SSSR rėmė projektus iškelti raketų gamybą iš Vokietijos ir po to vienai kitą šnipinėti. Projektas nebuvo įgyvendintas, tačiau pirminė idėja buvo kompiuterinio vertimo idėjos užuomazga: panaikinti kodus, sukurti aukštos kokybės informacijos suvedimo mechanizmą, kurį galima būtų nedelsiant panaudoti. Žinoma, tuo metu pagrindinis apribojimas buvo galimybės saugoti ir atkurti didelį kiekį leksinės, morfologinės, sintaksinės ir semantinės informacijos nebuvimas. Turėjo praeiti keli dešimtmečiai, kol pasaulį išvydo kompiuterinė vertimo programa.

Vis dėlto kompiuterinės programos yra gana ribotos. Jos dažnai pateiks ne visai teisingą vertimą, su klaidomis ar praleistais žodžiais, netaisyklingomis gramatinėmis formomis. Niekas neišvers teksto taip, kaip vertėjas. Kiek kebliau ir su poetiniais tekstais, metaforomis, posakiais. Programa išverstas eilėraštis ar frazė bent iš dalies leis suprasti, apie ką kalbama, bet tikrosios abstrakčios prasmės neatspindės. Juk ir vertėjui dažnai iškyla dilema, kaip išversti vieną ar kitą posakį, frazę ar žodį. Ką jau bekalbėti apie prietaisą, kuris daug ko nesuvokia. O kur dar tokios skirtingų kalbų subtilybės, kaip diakritiniai ženklai, artikeliai... Vertimo srityje yra tam tikrų dalykų, kurių prietaisai nesupras. Kalba yra pernelyg jautrus, gyvastingas reiškinys, sunkiai pasiduodantis konkrečių ir nerangių technologijų gniaužtams.

Technologijos keičia ne tik įprastų vartotojų kalbos vartojimo, bet ir vertėjų darbo įpročius. Kadangi technologijų įtaka didelė, mus pasiekiantys informacijos srautai milžiniški, pati tikrovė ir  tekstai tampa fragmentuoti, jie greičiau perkuriami, naudojantis jau ne tiek spausdinta, kiek internete esančia medžiaga. Tekstai internetinėje erdvėje nuolat atnaujinami, adaptuojami, lokalizuojami. Vertėjo darbas tampa darbu su duomenų bazėmis, elektroniniais šaltiniais ir priemonėmis, o ne su užbaigtu, aiškiu šaltiniu. 



Kitos naujienos


Visiems aišku, kad geras vertėjas kartu yra ir menininkas, kuris, įvaldęs techninius dalykus (gebėjimą perteikti vienos kalbos tekstą į kitą kalbą) ir suvokdamas, kaip kartais sunku žodiniais ženklais perteikti vis išsprūstantį kitokios tikrovės vaizdą, bando žvelgti ne iš savo, bet kitos kalbos pozicijos, išversti vienos kultūros kalbą į kitos.

Daugiau nei 6 000 – tiek kalbų egzistuoja šiandien pasaulyje. Kiek iš jų išliks po 50, 100 ir daugiau metų? Nepaslaptis, kad jau dabar kalbos palaipsniui nyksta. Kelionių ir kultūrinis dienraštis matadornetork.com viename iš savo straipsnių tvirtina, kad kalbų ateitis yra gana niūri – dauguma kalbų palaipsniui išnyks. News.sciencemag.org svetainėje pateikiama statistika taip pat nieko gero nežada – maždaug kas dvi savaites mes prarandame vieną kalbą, o anot lingvisto ir filosofo Johno McWhortero, per ateinančius 100 metų išnykimas gresia net 90 % kalbų.

Pastaruoju metu tiek televizijoje, tiek spaudoje, tiek įvairiuose sambūriuose diskutuojama dėl vertėjų darbo kokybės: kritikuojami žmonių išversti darbai, analizuojamos klaidos, reiškiamas nepasitenkinimas vienu ar kitu vertimu. Tačiau dar daugiau kritikos išreiškiama mašininiui vertimui (pvz. Google Translate, Trados ar kt.). Ne vienam kyla klausimas, kuo pranašesnis žmogaus vertimas.