AJ Projects naujienos

Kiek kalbų pasaulis kalbės po 100 metų?

Daugiau nei 6 000 – tiek kalbų egzistuoja šiandien pasaulyje. Kiek iš jų išliks po 50, 100 ir daugiau metų? Nepaslaptis, kad jau dabar kalbos palaipsniui nyksta. Kelionių ir kultūrinis dienraštis matadornetork.com viename iš savo straipsnių tvirtina, kad kalbų ateitis yra gana niūri – dauguma kalbų palaipsniui išnyks. News.sciencemag.org svetainėje pateikiama statistika taip pat nieko gero nežada – maždaug kas dvi savaites mes prarandame vieną kalbą, o anot lingvisto ir filosofo Johno McWhortero, per ateinančius 100 metų išnykimas gresia net 90 % kalbų.

Rodos, 6 000 yra pakankamai įspūdingas skaičius, todėl sunku įsivaizduoti, kad didžioji dalis kalbų gali taip greitai išnykti. Tačiau į statistiką ir skaičiavimus reikėtų pažiūrėti ir iš kitos pusės. Net 78 proc. pasaulio gyventojų kalba 85 pasaulyje dominuojančias kalbas, o taip vadinamas „silpnąsias“ kalbas (tai kalbos, kurias vartoja nedidelės, izoliuotos visuomenės ir kurios neturi rašymo sistemos), kurių yra apie 3 500, vartoja tik 12 proc. pasaulio gyventojų. Taigi, labai didelė dalis kalbų yra dominuojančiųjų kalbų šešėlyje ir jame išliks, todėl nėra ko stebėtis, kad įvairūs dienraščiai ir lingvistai pranašauja niūrią tokių kalbų ateitį.

Iš visų pagrindinių veiksnių, tokių kaip istorija, globalizacija, ekonominė, geografinė padėtis ir t.t., nuo kurių paklauso kalbos ateitis, bene didžiausią įtaką kalbos likimui turi ekonominiai veiksniai (žr. http://news.sciencemag.org/brain-behavior/2014/09/languages-are-being-wiped-out-economic-growth). BBC naujienų portale rašoma, kad tyrėjai išsiaiškino, jog kuo šalies ekonominė padėtis yra geresnė, tuo didesnė išnykimo grėsmė kyla tos šalies kalbų įvairovei. Šią situaciją gerai iliustruoja Šiaurės Amerikos kalbinė padėtis. Norint susikurti kuo geresnes socialines ir ekonomines gyvenimo sąlygas šioje šalyje, nėra reikalo mokėti tokių kalbų kaip Navajo, Jidiš ar Cherokee – juk pagrindiniu kalbiniu įrankiu jau seniai tapo anglu kalba, ir net tik Šiaurės Amerikoje, bet kone visame pasaulyje. Dėl to tėvai dažnai nebemoko savo vaikų protėvių kalbos, nes tai paprasčiausiai „nebeapsimoka“.  Taip pamažu išmiršta paskutiniai „silpnųjų“ kalbų atstovai, kartu myriop nusinešdami ir paskutiniuosius savo protėvių žodžius.

Tačiau ar toks spartus kalbų nykimas turi tik blogąją pusę? Juk jeigu pasaulyje būtų vartojamos tik kelios kalbos, žmonės lengviau susikalbėtų ir geriau vieni kitus suprastų. Teoriškai, taip, tačiau iš tikrųjų kalba apima kur kas daugiau nei paprasčiausią bendravimą. Būtent kalba dažnai yra tautos tradicijų, istorijos ir kultūrino identiteto pagrindas. Išnykus kalbai, taip pat pamažu išnyksta ir tautos kultūra, tradicijos, papročiai, o apie juos vėlesnės kartos neretai sužino tik iš istorijos vadovėlių. Taigi, kalbėdami apie kalbų nykimą mes kalbame ne tik apie kalbinės įvairovės, bet ir tautų, jų tradicijų ir papročių išnykimą, todėl kalbų išsaugojimas įgauna kur kas didesnę ir svarbesnę prasmę.



Kitos naujienos


Pastaruoju metu tiek televizijoje, tiek spaudoje, tiek įvairiuose sambūriuose diskutuojama dėl vertėjų darbo kokybės: kritikuojami žmonių išversti darbai, analizuojamos klaidos, reiškiamas nepasitenkinimas vienu ar kitu vertimu. Tačiau dar daugiau kritikos išreiškiama mašininiui vertimui (pvz. Google Translate, Trados ar kt.). Ne vienam kyla klausimas, kuo pranašesnis žmogaus vertimas. 
Įvairūs tyrimai bei ilgametė pasaulio šalių patirtis rodo, kad, tinkamai įvertinus vaiko raidos ypatumus, užsienio kalbų galima pradėti mokyti ganėtinai ankstyvame amžiuje. Pasak ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų, jų tikslas yra ne išmokyti vaiką naujos šnektos, o tik pastarąjį supažindinti su ja bei jos skambesiu. Minėtos įstaigos, nusprendus darželinukus mokyti ir svetimos kalbos, parengia specialias programas, kuriose akcentuojama, kad naujų įgūdžių diegimas būtų integruotas į mažylių elementarią kasdienybę – vaikų mokymasis vyktų įvairių žaidimų, tarpusavio bendravimo bei juos supančio pasaulio pažinimo metu. 
Kalbų mokytis visada buvo sunku, ypač neturint galimybės bendrauti su gimtakalbiais. Todėl informacinių technologijų specialistai sukūrė mobiliąsias programėles, kurios gali palengvinti šį procesą ir netgi sudominti mokinį.