AJ Projects naujienos

Mašininio ir žmogaus vertimų ypatybės

Pastaruoju metu tiek televizijoje, tiek spaudoje, tiek įvairiuose sambūriuose diskutuojama dėl vertėjų darbo kokybės: kritikuojami žmonių išversti darbai, analizuojamos klaidos, reiškiamas nepasitenkinimas vienu ar kitu vertimu. Tačiau dar daugiau kritikos išreiškiama mašininiui vertimui (pvz. Google Translate, Trados ar kt.). Ne vienam kyla klausimas, kuo pranašesnis žmogaus vertimas. Išskiriama keletas aspektų:

  • Vertėjas atlikdamas darbą remiasi platesniu verčiamo teksto ir nekalbinės situacijos kontekstu. Deja, mašininio vertimo sistemos apsiriboja tik pavienių sakinių ar frazių išreikšta esme, jokio platesnio įsigilinimo ar siejimo su tekstu nė negalima tikėtis.
  • Žmogus gali  parinkti verčiamame tekste pačią tinkamiausią, iš kelių, žodynuose pateiktų, reikšmių, siedamas su kontekstu. Mašininis vertimas apsiribos populiariausia vartojama reikšme, kuri neretai pakeičia sakinio esmę ar yra visiškai netinkamai pavartota.
  • Žmogus, reikalui esant, prasmę gali perteikti visai kitais žodžiais nei buvo originaliame tekste. Tai priklauso nuo vertimo kalbos stiliaus ar kitų aspektų. Mašininio vertimo sistemos apsiriboja pažodiniu ar pavienių frazių, kurios įtrauktos į minėtų sistemų žodynus, vertimu.
  • Mašininio vertimo sistemos nesinaudoja kalbos jausmu, kultūrine ar socialine kompetencija, kuo galėtų pasigirti dauguma gimtakalbių vertimo specialistų.
  • Verčiant mašininiu būdu nebūna suderintos giminės, linksniai ir skaičiai.
  • Verčiant iš anglų į lietuvių kalbą (arba atvirkščiai) susiduriama su skirtinga žodžių tvarka sakinyje. Kaip buvo minėta anksčiau, mašininis vertimo sistemos verčia pažodžiui, kas neretai trukdo suprasti išversto sakinio prasmę.
  • Labai svarbi yra patirtis, kurią vertėjas įgyja ilgainiui, mašininio vertimo sistemos kaskart verčia naujai, neprisimena kas buvo atlikta anksčiau.

Patyręs kalbos specialistas turbūt galėtų išskirti ir daugiau skirtumų, bet nevalia pamiršti, kad šios sistemos atlieka didelį darbą: padeda žmonėms bendrauti, suprasti, tobulėti. Kasdien jos yra tobulinamos ir galbūt vieną dieną žmogaus darbą pakeis mašininis vertimas.



Kitos naujienos


Įvairūs tyrimai bei ilgametė pasaulio šalių patirtis rodo, kad, tinkamai įvertinus vaiko raidos ypatumus, užsienio kalbų galima pradėti mokyti ganėtinai ankstyvame amžiuje. Pasak ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų, jų tikslas yra ne išmokyti vaiką naujos šnektos, o tik pastarąjį supažindinti su ja bei jos skambesiu. Minėtos įstaigos, nusprendus darželinukus mokyti ir svetimos kalbos, parengia specialias programas, kuriose akcentuojama, kad naujų įgūdžių diegimas būtų integruotas į mažylių elementarią kasdienybę – vaikų mokymasis vyktų įvairių žaidimų, tarpusavio bendravimo bei juos supančio pasaulio pažinimo metu. 
Kalbų mokytis visada buvo sunku, ypač neturint galimybės bendrauti su gimtakalbiais. Todėl informacinių technologijų specialistai sukūrė mobiliąsias programėles, kurios gali palengvinti šį procesą ir netgi sudominti mokinį.
Daugelis mano, kad ta pačia gestų kalba žmonės gali susikalbėti visame pasaulyje. Tačiau taip nėra. Ši kalba nėra tarptautinė, o nacionalinė, gyva ir nuolatos kintanti. Skirtingų šalių gestų kalbos gali būti labai skirtingos arba, priešingai, giminingos. Kaip pavyzdys - lietuvių ir rusų gestų kalbos