AJ Projects naujienos

UŽSIENIO KALBŲ MOKYMO IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE (DARŽELIUOSE) PLIUSAI IR MINUSAI

Edukologijos mokslų daktarė Austėja Lansbergienė vienoje radijo laidoje teigė, jog mažylius užsienio kalbų reikėtų imti mokyti kuo anksčiau. Laidos viešnia išsakė tik pozityvų požiūrį į ankstyvą kalbų mokymą bei mokymąsi.

Tokios pat nuomonės yra ir Barselonos Europos Valdovų Taryba, kuri jau nuo 2002 m. rekomenduoja šalims atžalas užsienio kalbų mokyti nuo labai ankstyvo amžiaus.

Pastaraisiais metais ne tik Europoje, bet ir visame plačiame pasaulyje vis aktualesne tampanti dilema paskatino mokslininkus šios srities tyrimams skirti daugiau laiko ir dėmesio.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai ir mažylių tėveliai taip pat aktyviai dalyvavo bei nuomones reiškė diskusijose šiuo klausimu.

Išanalizavus ir apibendrinus visų išreikštas nuomones bei tyrimų rezultatus buvo padaryta keletas įžvalgų ir išvadų.

Smagus ir efektyvus kalbų mokymasis žaidimų bei bendravimo metu.

Įvairūs tyrimai bei ilgametė pasaulio šalių patirtis rodo, kad, tinkamai įvertimus vaiko raidos ypatumus, užsienio kalbų galima pradėti mokyti ganėtinai ankstyvame amžiuje. Pasak ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų, jų tikslas yra ne išmokyti vaiką naujos šnektos, o tik pastarąjį supažindinti su ja bei jos skambesiu. Minėtos įstaigos, nusprendus darželinukus mokyti ir svetimos kalbos, parengia specialias programas, kuriose akcentuojama, kad naujų įgūdžių diegimas būtų integruotas į mažylių elementarią kasdienybę – vaikų mokymasis vyktų įvairių žaidimų, tarpusavio bendravimo bei juos supančio pasaulio pažinimo metu. Taip siekiama neišgąsdinti mažylio nauja informacija, o atvirkščiai -  mokymąsi padaryti patraukliu ir žaismingu. Darželiuose dirbantys ugdymo specialistai stengiasi, kad naujoji šnekta vaikui atsivertu palaipsniui, natūraliai, be psichologinio spaudimo bei nereikalaujant iš pastarojo daugiau nei jis gali, o priešingai – drąsinant ir motyvuojant.

Teisinga pirmoji vaikučio pažintis su kitų šalių kalbomis bei apgalvotas jų pateikimas, tik paskatins ir sužadins norą ir toliau domėtis bei mokytis.

Per užsienio kalbą skatinamas vaiko tolerantiškumas ir kūrybiškumas.

Turbūt ne vienas yra pastebėjęs, kaip greitai mažieji susidomi ir įsisavina naujus dalykus. Kalbos – ne išimtis.

Dauguma darželiuose dirbančių pedagogų tvirtina, jog mažyliai antrąją kalbą įsisavina ir perpranta taip pat nesunkiai ir paprastai, kaip ir pirmąją – gimtąją. Vaikai ne tik sąmoningiau suvokia kalbą kaip reiškinį, bet tuo pačiu, susipažindami su jiems negirdėta šnekta, spartina savo pažintinę bei dvasinę raidą, taip pat mokosi lankstaus mąstymo ir tolerancijos kitoniškumui.

Ankstyvas užsienio kalbos mokymas – grėsmė gimtajai kalbai.

Be išvardintų antros kalbos mokymosi ankstyvame amžiuje privalumų, esama ir (ne) pagrįstų baimių. Tiek tėveliai, tiek dalis pedagogų neretai nuogąstauja, jog vaikas bene vienu metu besimokydamas dviejų kalbų (užsienio ir gimtosios), nepajėgs taisyklingai išmokti pirmosios, t. y. savo gimtosios kalbos, nes papildoma šnekta jiems taps pernelyg sunkiu iššūkiu tokiame jauname amžiuje. Tačiau bene visada dvikalbiai vaikučiai netgi lenkia savo bendraamžius gimtosios kalbos įgūdžiais. Pasak šį reiškinį tyrusių mokslininkų, taip gana dažnai atsitinka todėl, kad mažyliai savo supratimą apie užsienio šalių šnektas nesąmoningai perkelia ir į komunikaciją gimtąja kalba. Tad nuogąstavimai, kad besimokydamas antrosios kalbos mažylis painios skirtingų šnektų žodžius bei netaisyklingai kalbės, yra nepagrįsti. Tikriausiai ne vienas gimdytojas ar pedagogas sutiktų, kad daug didesnį neigiamą poveikį vaikų gimtosios kalbos taisyklingam vartojimui turi kai kurių transliuojamų televizijos bei radijo laidų ir reklamų kalba.

Naujos kalbos mokymasis – stresas vaikui.

Vis dažniau tėveliai baiminasi, kad ankstyvas svetimos kalbos mokymasis gali sukelti jų atžalai stresą, teigia ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai. Tačiau dažniausiai tai lemia pačių gimdytojų elgesys ir reikalavimas iš vaiko greitų ir įspūdingų rezultatų.

Nuo trejų metukų mažyliai yra labai imlūs naujiems potyriams ir žinioms, tačiau nevalia pamiršti, jog be naujos kalbos mokymosi tuo pat metu formuojasi ir vaiko asmenybė: vertybės, mąstymas, kūrybiškumas, valia ir vaizduotė.

Deja, neretai tėveliai pamiršta paties vaiko emocijas, savijautą bei norus ir susikoncentruoja tik tiek žinių gausa, kuria galėtų puikuotis.

Taigi, užsienio kalbų mokymas (-is) ikimokyklinio ugdymo įstaigose turi ir pliusų, ir minusų. Įgaudami naujų kalbinių įgūdžių mažyliai ne tik ugdo savo asmenybę, dvasiškumą, lankstų mąstymą ir toleranciją, bet neretai patiria ir spaudimą bei stresą. Tėveliai iš savo atžalų neturėtų reikalauti daugiau nei jie geba, bet labiau atsižvelgti į vaiko emocijas ir norus.

Juk nerūpestinga vaikystė tokia trumpa, o užsienio kalbų mokytis niekada nevėlu.



Kitos naujienos


Kalbų mokytis visada buvo sunku, ypač neturint galimybės bendrauti su gimtakalbiais. Todėl informacinių technologijų specialistai sukūrė mobiliąsias programėles, kurios gali palengvinti šį procesą ir netgi sudominti mokinį.
Daugelis mano, kad ta pačia gestų kalba žmonės gali susikalbėti visame pasaulyje. Tačiau taip nėra. Ši kalba nėra tarptautinė, o nacionalinė, gyva ir nuolatos kintanti. Skirtingų šalių gestų kalbos gali būti labai skirtingos arba, priešingai, giminingos. Kaip pavyzdys - lietuvių ir rusų gestų kalbos
Neretai tenka išgirsti ar perskaityti tam tikruose komentaruose, kad norint tapti geru vertėju pakanka mokėti užsienio kalbą. Tačiau patys kalbos specialistai tai įvardina kaip vieną iš labiausiai klaidinančių mitų apie vertimą, nes geras vertėjas privalo puikiai mokėti bent dvi kalbas: savo gimtąją ir bent vieną užsienio kalbą, taip pat svarbu turėti filologinį išsilavinimą, vertimo teorijos pagrindus, patirties, būti susipažinusiam su šalių kultūra bei domėtis verčiamų kalbų pokyčiais.