AJ Projects naujienos

Lietuvių gestų kalbai sukanka 20 metų!

Myliu taveTikslios gestų kalbos atsiradimo datos mokslininkai pasakyti negali, tačiau jie teigia, kad tokia išraiškos forma žmonės pradėjo bendrauti daug anksčiau, negu sakytine kalba.

Gestų kalba yra suprantama vizualiai ir išreiškiama rankų, pirštų ir lūpų judesiais. Kiekvienas judesys reiškia tam tikrą veiksmą, sąvoką, žodį ar netgi raidę. Ši kalba turi labai ypatingą ir išraiškingą gramatiką. Tai nėra vien tik rankomis pavaizduojama žodinė kalba. Dažniausiai gestais žymimos sąvokos.

Daugelis mano, kad ta pačia gestų kalba žmonės gali susikalbėti visame pasaulyje. Tačiau taip nėra. Ši kalba nėra tarptautinė, o nacionalinė, gyva ir nuolatos kintanti. Skirtingų šalių gestų kalbos gali būti labai skirtingos arba, priešingai, giminingos. Kaip pavyzdys - lietuvių ir rusų gestų kalbos. Galbūt dėl istorinių priežasčių šios kalbos turi nemažai sąsajų. O britų ir amerikiečių gestų kalbos yra visiškai skirtingos. Nors sakytinės kalbos yra labai panašios.

Šiais laikais įsteigta daug kurčiųjų mokyklų, gestų kalbos centrų ir federacijų. Dažniausiai kurčiuosius mok

o gimtosios ir tarptautinės gestų kalbos. 1973 m. Pasaulinio kurčiųjų federacija sukūrė į esperanto panašią gestų kalbą, kuri leidžia susikalbėti kurtiesiems iš skirtingų pasaulio šalių, ir išleido šios kalbos žodynėlį.

Gestų k. abecele

Iki 1945 m. buvo mažai žinoma apie lietuvių gestų kalbos istoriją. Nuo 1945 iki 1990 m. ji buvo dažnai naudojama kartu su rusų gestų kalba, todėl abi pasidarė panašios. Kai kurių gestų rusiškas tarimas išduoda, jog šie gestai buvo pasiskolint iš rusų kalbos. Lietuviškajai gestų kalbai iki šiol įtaką daro tarptautiniai gestai. 1995 m. gegužės 4 d. gestų kalba Lietuvoje buvo pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba. Mokslininkai ją pradėjo tyrinėti tik 1996 m. Lietuvių gestų kalbą tiria ir normina VšĮ „Surdologijos centras“.

Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios kurtiesiems skirtos mokyklos ir darželiai. Priešingai nei įprastinėse mokyklose, jose klasės yra mažesnės, nes kiekvienas besimokantysis privalo matyti mokytoją ir ką jis kalba. Kurtieji taip pat mokosi užsienio kalbų (nors dažniausia tarptautinę). O apie pamokų pradžią ar pabaigą jiems pranešama šviesų pagalba. Liūdna, bet  Lietuvoje kurtieji retai siekia aukštojo mokslo. To priežastis – kurtieji nedrįsta socializuotis ir įsilieti į bendruomenę, bijo būti nesuprasti. Be to, jiems neužtenka tik sėdėti ir žiūrėti į skaidres, jiems turi kažkas vertėjauti. O tokių galimybių beveik nėra.

 

 

 

 

 

 



Kitos naujienos


Neretai tenka išgirsti ar perskaityti tam tikruose komentaruose, kad norint tapti geru vertėju pakanka mokėti užsienio kalbą. Tačiau patys kalbos specialistai tai įvardina kaip vieną iš labiausiai klaidinančių mitų apie vertimą, nes geras vertėjas privalo puikiai mokėti bent dvi kalbas: savo gimtąją ir bent vieną užsienio kalbą, taip pat svarbu turėti filologinį išsilavinimą, vertimo teorijos pagrindus, patirties, būti susipažinusiam su šalių kultūra bei domėtis verčiamų kalbų pokyčiais.
  • Iš kokios kalbos reikia versti dokumentą ar tekstą?
  • Ar kalba, iš kurios verčiama, turi kokių nors ypatybių? (Pavyzdžiui, Kastilų ar Meksikos ispanų kalba, tradicinė ar supaprastinta kinų kalba)
  • Kam reikalingas vertimas? (Publikuoti, teismui, asmeninėms reikmėms ir t.t.)
Daugiakalbystės fenomenas egzistuoja jau daugelį šimtmečių. Šiais laikais daugelis iš mūsų džiaugiasi galėdami kalbėti bent viena užsienio kalba. Tačiau yra ir žmonių, kalbančių 8 arba daugiau nei 70 kalbų.