AJ Projects naujienos

MITAI APIE VERTIMŲ BIURUS, VERTĖJUS BEI JŲ ATLIEKAMĄ DARBĄ

Žmonės visame pasaulyje bendrauja, priima ir teikia informaciją. Žinios iš užsienio šalių per televiziją, verstos kitose šalyse pagamintų prekių pakuotės bei aprašai, kitataučio rašytojo poezijos rinkinys – su vertimais susiduriame kasdien. Kadangi vertimo paslaugų pasiūla ir paklausa auga, vis dažniau išgirstame vienokių ar kitokių mitų, susijusių su šiuo amatu.

Neretai tenka išgirsti ar perskaityti tam tikruose komentaruose, kad norint tapti geru vertėju pakanka mokėti užsienio kalbą. Tačiau patys kalbos specialistai tai įvardina kaip vieną iš labiausiai klaidinančių mitų apie vertimą, nes geras vertėjas privalo puikiai mokėti bent dvi kalbas: savo gimtąją ir bent vieną užsienio kalbą, taip pat svarbu turėti filologinį išsilavinimą, vertimo teorijos pagrindus, patirties, būti susipažinusiam su šalių kultūra bei domėtis verčiamų kalbų pokyčiais.

Ne kartą teko susidurti su vertimų užsakovų nuostata, kad yra tik vienas teisingas vertimo variantas. Deja, kiek žmonių – tiek nuomonių, kiek vertėjų - tiek ir vertimų variantų. O teisingais vertimais skaitomi tie, kuriuose buvo kokybiškai perduota informacija, prasmė bei stilius kita kalba, o ne tik atliktas pažodinis vertimas. Tad teisingi gali būti keli to paties teksto vertimai.

Turbūt ne vienam buvo toptelėjusi mintis, kad vertimą gali atlikti savo jėgomis. Žinoma, jei versti reikia tekstą asmeninėms reikmėms (draugo laišką, patikusį straipsnį ir t. t.) ir jis nebus publikuojamas, o asmuo moka reikiamą užsienio šnektą – pirmyn. Bet teisinės, techninės ar kitokios dokumentacijos atlikti be specialisto pagalbos ir žinių dažniausiai yra neįmanoma, nes tik patyręs ir kvalifikuotas vertėjas padės išvengti klaidų ir nesusipratimų, kurių gali kilti verčiant vieną ar kitą svarbų dokumentą.

Vis dažniau susiduriame su mitais apie mašininių vertimo sistemų darbą. Deja, šiuolaikinės vertimo programos atlieka pažodinius vertimus, neatsižvelgiant į kontekstą, stilių ir t.t. Jos iš kelių galimų žodžio reikšmių parenka dažniausiai vartojamą, kuri ne visuomet atitinka teksto kontekstą. Šios programos kolkas negali lygiuotis su vertimo specialistu: jo ilgamete vertimo patirtimi, kalbos bei stiliaus jausmu bei gebėjimu versti atsižvelgiant į kontekstą, verčiamos kalbos šalies kultūrą bei kitas svarbias detales. Tačiau minėtosios programos kasdien yra tobulinamos ir galbūt ateis diena, kai joms galėsime patikėti savo dokumentų vertimus.

„Pinigai verčia pasaulį suktis“. Ar tai tinka ir vertėjo darbui? Ne paslaptis, jog gaudamas mažą atlygį, lingvistas darbą stengsis atlikti kuo greičiau ir kibti į kitą, kad gautų pakankamai pinigų savo reikmėms. Bet skubėdamas kalbos specialistas neturi laiko kaip reikiant įsigilinti į verčiamą tekstą, sudėtingesnius terminus ar frazes. Mažu darbo užmokesčiu gali tenkintis nebent jauni ir nepatyrę kalbos specialistai, dažniausia studentai, siekdami prisidurti prie stipendijų.

Tiek interneto platybėse, tiek spaudoje apstu skelbimų, kur žadama vertimą atlikti „čia ir dabar“, bet tai nereiškia, jog geri vertėjai sėdi rankas sudėję, kol gaus kokį darbelį. Kaip ir pas bet kurį kitą patyrusį specialistą (visažistą, kirpėją, plastinės chirurgijos daktarą ir t.t.), taip ir pas gerą vertėją klientų visuomet yra – jis visuomet užimtas, nes profesionalių ir patikimų vertėjų pasiūla šiai dienai yra mažesnė už vertimų paklausą.

Ir paskutinis stereotipas, kurio negalėjome paminėti, yra apie vertimo biure dirbančius asmenis. Neretai dėl vertimo paslaugų užsukę klientai nustemba biure pamatę vos kelis besidarbuojančius asmenis. O kur visi kalbų vertėjai? Pastarieji dažniausia dirba nuotoliniu būdu ir įvairiausių pasaulio kampelių, tad sėdėti jiems visiems bendroje patalpoje nei galimybės (dažnas vertimų biuras turi per 100 vertėjų), nei būtinybės nėra.

Nuolat didėjant informacijos keitimosi įvairiomis kalbomis mastui, vertimų rinka vis auga. Kartu su ja gausėja ir mitų apie šį amatą. 



Kitos naujienos


  • Iš kokios kalbos reikia versti dokumentą ar tekstą?
  • Ar kalba, iš kurios verčiama, turi kokių nors ypatybių? (Pavyzdžiui, Kastilų ar Meksikos ispanų kalba, tradicinė ar supaprastinta kinų kalba)
  • Kam reikalingas vertimas? (Publikuoti, teismui, asmeninėms reikmėms ir t.t.)
Daugiakalbystės fenomenas egzistuoja jau daugelį šimtmečių. Šiais laikais daugelis iš mūsų džiaugiasi galėdami kalbėti bent viena užsienio kalba. Tačiau yra ir žmonių, kalbančių 8 arba daugiau nei 70 kalbų. 
Neretai pastebime, kad tekstą išvertus iš vienos ar kitos kalbos, jo apimtis padidėja arba sumažėja. Pavyzdžiui, jei verstumėme 1000 žodžių tekstą iš arabų kalbos į anglų, jis padidėtų net apie 250 žodžių. Tekstas išsiplėstų. Atvirkštinis pavyzdys būtų, jei 1000 žodžių tekstą vertumėme iš anglų kalbos į danų, jis susitrauktų – liktų apie 900 žodžių tekstas.