AJ Projects naujienos

Apie japonų kalbą

JAPONŲ KALBA

Vienos nuomonės apie japonų kalbos atsiradimą nėra. Vieni teigia, jog šios kalbos formavimąsi lėmė migracija iš Korėjos pusiasalio. Mat, japonų ir korėjiečių kalbos turi panašią gramatiką. Kiti tvirtina, kas Heian periodu (794-1185m.) kalba buvo perimta iš kinų ir pritaikyta japonų šnektai, nes nemažai žodžių yra skoliniai iš minėtosios kalbos. Be to, prieš daugiau nei 1500m. japonai perėmė ir kinų rašto sistemą ir pritaikė ją sau, nors gramatiškai šios kalbos nėra susijusios. Įdomu tai, kad japonų kalba nepriskiriama nei vienai kalbų grupei (tik japonų kalbų šeimai).

Japonų rašto sistemą sudaro trys skirtingos sistemų kombinacijos:

· Kinų hieroglifų

· Kandži

· Kana

Simboliai šioje kalboje neretai turi daugiau nei vieną reikšmę arba jie gali reikšti tik vieną žodžio skiemenį.

Skaičių sistemos naudojamos dvi:

· Vakarų stiliaus arabiškieji skaitmenys

· Senieji japoniški skaitmenys, kurie buvo perimti iš kinų ir pritaikyti japonų kalbai

Japonai paprastai rašo dviejomis kryptimis:

· Stulpeliais, iš dešinės į kairę

· Horizontaliai, iš kairės į dešinę

Kaip ir daugelį kalbų, japonų žodyną paveikė įvairūs skoliniai: 60 proc. dabartiniame japonų kalbos žodyne esančių žodžių buvo perimti iš indoeuropiečių, o apie 10 proc. – iš anglų kalbos.

Mokantis japonų kalbos dėmesį patraukia žodžiai, kurie tarimu panašūs į lietuviškuosius, bet turi skirtingas reikšmes, nors kartais jos ir sutampa (omenyje turima ne tarptautinius ar beveik globaliais tapusius žodžius, o labiau netikėtas kombinacijas). Pavyzdžiui:

 · ima – japoniškai reiškia „dabar“ (今)

· muši – reiškia „vabalas“, „vabzdys“ (虫)

·  fui – „netikėtas“, „staigus“ (不意)

·  iki – labai daug reikšmių, kurios priklauso nuo konteksto: „nusiteikimas“ (意気), „madingas“ (粋), „kvapas“ (息), „kryptis“ (行き) ir t.t.

·  kasa (nuo „kasti“) – „skėtis“ (傘)

·  nori – jūros žolė, į kurią vyniojamas suši (海苔)

·  kiši – „pakrantė“ (岸) arba „riteris“ (騎士)

·  koši – „dėstytojas“ (講師) arba „veršiukas“ (子牛)

·  kanda – turbūt vienintelis žodis, kurio reikšmė sutampa, tik japonų kalba tai būtasis laikas „kando“ (噛んだ)

Nors įvairiuose šaltiniuose teigiama, jog japonų kalba dėl savo sudėtingos gramatikos, tarimo, hieroglifų gausos yra viena sunkiausiai išmokstamų, šiuo metu pasaulyje ja kalba apie 130 mln. žmonių ne tik Japonijoje ar Angaur saloje, bet ir Havajuose bei Pietų Amerikoje. Ji pagal kalbančiųjų skaičių užima 9 vietą pasaulyje.



Kitos naujienos


Šiuo metu nėra įrašų.