Naujienos


Globalizacija trina ribas tarp valstybių, vyksta spartus žmonių, prekių judėjimas, mainai. Technologijos ypač paspartina šį informacijos, prekių, paslaugų apsikeitimą. Kalba yra bendravimo priemonė, ji atliekanti tarpininkavimo funkciją informacijos apsikeitimo procese, o vertimų paslaugų pasiūla yra tokia pati rinka kaip ir bet kuri kita. 

Svarstote, kokią užsienio kalbą mokytis? Tikriausiai nemažai žmonių, rimtai ar juokais, jums patartų – mokykitės kinų. Paskutiniais metais vis daugiau yra kalbama apie tai, kad Kinija netolimoje ateityje taps dominuojančia ekonomika ir šalimi pasaulyje. 
Norint tapti profesionaliu vertėju vis dėlto patartina įgyti atitinkamą (filologinį) išsilavinimą ar baigti vertimo kursus. Tai būtų didelis privalumas siekiant karjeros aukštumų ir oficialus įrodymas klientams bei būsimiems darbdaviams, kad turite reikiamų žinių ir įgūdžių profesionaliai atlikti vertimus raštu ir/ar žodžiu. 
Vis dėlto kompiuterinės programos yra gana ribotos. Jos dažnai pateiks ne visai teisingą vertimą, su klaidomis ar praleistais žodžiais, netaisyklingomis gramatinėmis formomis. Niekas neišvers teksto taip, kaip vertėjas. Kiek kebliau ir su poetiniais tekstais, metaforomis, posakiais. Programa išverstas eilėraštis ar frazė bent iš dalies leis suprasti, apie ką kalbama, bet tikrosios abstrakčios prasmės neatspindės. 

Visiems aišku, kad geras vertėjas kartu yra ir menininkas, kuris, įvaldęs techninius dalykus (gebėjimą perteikti vienos kalbos tekstą į kitą kalbą) ir suvokdamas, kaip kartais sunku žodiniais ženklais perteikti vis išsprūstantį kitokios tikrovės vaizdą, bando žvelgti ne iš savo, bet kitos kalbos pozicijos, išversti vienos kultūros kalbą į kitos.

Daugiau nei 6 000 – tiek kalbų egzistuoja šiandien pasaulyje. Kiek iš jų išliks po 50, 100 ir daugiau metų? Nepaslaptis, kad jau dabar kalbos palaipsniui nyksta. Kelionių ir kultūrinis dienraštis matadornetork.com viename iš savo straipsnių tvirtina, kad kalbų ateitis yra gana niūri – dauguma kalbų palaipsniui išnyks. News.sciencemag.org svetainėje pateikiama statistika taip pat nieko gero nežada – maždaug kas dvi savaites mes prarandame vieną kalbą, o anot lingvisto ir filosofo Johno McWhortero, per ateinančius 100 metų išnykimas gresia net 90 % kalbų.