Naujienos


Pastaruoju metu tiek televizijoje, tiek spaudoje, tiek įvairiuose sambūriuose diskutuojama dėl vertėjų darbo kokybės: kritikuojami žmonių išversti darbai, analizuojamos klaidos, reiškiamas nepasitenkinimas vienu ar kitu vertimu. Tačiau dar daugiau kritikos išreiškiama mašininiui vertimui (pvz. Google Translate, Trados ar kt.). Ne vienam kyla klausimas, kuo pranašesnis žmogaus vertimas. 
Įvairūs tyrimai bei ilgametė pasaulio šalių patirtis rodo, kad, tinkamai įvertinus vaiko raidos ypatumus, užsienio kalbų galima pradėti mokyti ganėtinai ankstyvame amžiuje. Pasak ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų, jų tikslas yra ne išmokyti vaiką naujos šnektos, o tik pastarąjį supažindinti su ja bei jos skambesiu. Minėtos įstaigos, nusprendus darželinukus mokyti ir svetimos kalbos, parengia specialias programas, kuriose akcentuojama, kad naujų įgūdžių diegimas būtų integruotas į mažylių elementarią kasdienybę – vaikų mokymasis vyktų įvairių žaidimų, tarpusavio bendravimo bei juos supančio pasaulio pažinimo metu. 
Kalbų mokytis visada buvo sunku, ypač neturint galimybės bendrauti su gimtakalbiais. Todėl informacinių technologijų specialistai sukūrė mobiliąsias programėles, kurios gali palengvinti šį procesą ir netgi sudominti mokinį.
Daugelis mano, kad ta pačia gestų kalba žmonės gali susikalbėti visame pasaulyje. Tačiau taip nėra. Ši kalba nėra tarptautinė, o nacionalinė, gyva ir nuolatos kintanti. Skirtingų šalių gestų kalbos gali būti labai skirtingos arba, priešingai, giminingos. Kaip pavyzdys - lietuvių ir rusų gestų kalbos
Neretai tenka išgirsti ar perskaityti tam tikruose komentaruose, kad norint tapti geru vertėju pakanka mokėti užsienio kalbą. Tačiau patys kalbos specialistai tai įvardina kaip vieną iš labiausiai klaidinančių mitų apie vertimą, nes geras vertėjas privalo puikiai mokėti bent dvi kalbas: savo gimtąją ir bent vieną užsienio kalbą, taip pat svarbu turėti filologinį išsilavinimą, vertimo teorijos pagrindus, patirties, būti susipažinusiam su šalių kultūra bei domėtis verčiamų kalbų pokyčiais.
  • Iš kokios kalbos reikia versti dokumentą ar tekstą?
  • Ar kalba, iš kurios verčiama, turi kokių nors ypatybių? (Pavyzdžiui, Kastilų ar Meksikos ispanų kalba, tradicinė ar supaprastinta kinų kalba)
  • Kam reikalingas vertimas? (Publikuoti, teismui, asmeninėms reikmėms ir t.t.)