Vertimų biuras

akcijos-xxx.jpg

VERTIMO PASLAUGOS

Bendradarbiaudami su daugybe patyrusių ir kvalifikuotų vertėjų, teikiame kokybiškas vertimo paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Verčiame iš/į anglų, prancūzų, vokiečių, lenkų, rusų, turkų, latvių, estų, kinų, serbų, ispanų, italų ir kitas užsienio kalbas. Mūsų lingvistai specializuojasi įvairiose vertimo srityse - nuo bendrojo pobūdžio tekstų iki medicinos, teisės ir IT sričių, todėl tikrai galime užtikrinti nekriekaištingą ir jūsų lūkesčius atitinkančią vertimo paslaugų kokybę. Visu užsakymus atliekame kokybiškai ir per nustatytus terminus. Klientui pageidaujant, vertimus tvirtiname vertėjų parašais, biuro antspaudu, o taip pat ir notariškai.

REDAGAVIMAS

Mūsų specialistų komanda siekia suteikti tik aukščiausio kokybės paslaugas, todėl visus išverstus tekstus/dokumentus peržiūri kalbų redaktoriai. Tokiu būdu išvengiama įvairių gramatinių, stiliaus ir kalbos kultūros klaidų.

Redaguojame ne tik savo vertimus. Turite savo pačių rašytą laišką ar diplominį darbą užsienio kalba ir nesate užtikrinti jo teisingumu? Atsiųskite jį mums info@ajprojects.lt ir mūsų kalbų specialistai padės jums išvengti rimtų kalbos klaidų.

MAKETAVIMAS

Jūsų prašymu, išverstus tekstus sumaketuosime pagal originalų dokumentą. Mūsų vertimų biuras bendradarbiauja su maketavimo specialistais, dirbančiais su leidyklomis ir spaustuvėmis bei turinčiais maketavimo eksperto kvalifikaciją. Mūsų parengti vertimų maketai tinka leidybai ar spaudai, todėl jūsų patogumui esame pasiruošę suteikti pilną paslaugų - vertimo ir maketavimo - paketą.

KONSULTACIJOS

Nesvarbu, ar tai būtų dokumento vertimo, tvirtinimo ar apostilizacijos klausimas, mūsų specialistai yra pasirengę jums padėti arba suteikti naudingos informacijos jums rūpimais klausimais.

Atsiųskite savo užklausą mums adresu info@ajprojects.lt arba pildykite pateiktą užklausos formą ir mes jums pateiksime vertimo sąmatą bei, atsižvelgdami į užsakymo apimtį, pritaikysime nuolaidą.

PAPILDOMOS PASLAUGOS

Papildoma dokumento kopija, patvirtinta notarų biuro antspaudu 5 Lt / 1 psl.
Papildoma vertimo kopija, patvirtinta vertimų biuro antspaudu 5 Lt / 1 dok.
Papildoma vertimo kopija, patvirtinta notarų biuro antspaudu 10 Lt / 1 dok.
Teksto redagavimas (jei versta ne mūsų vertimų biure) nuo 12 Lt / 1 psl.
Teksto rinkimas (kaina priklauso nuo kalbos) nuo 10 Lt / 1 psl.
Dokumento siuntimas paštu Lietuvos teritorijoje 7 Lt
Dokumento siuntimas paštu užsienio teritorijoje 20 Lt
Dokumentų paėmimas ir pristatymas jums Vilniaus miesto ribose 15 Lt

VERČIAME  Į ĮVAIRIAS PASAULIO KALBAS

Belarus.png baltarusių China.png kinų Croatia.png kroatų Czech-Republic.png čekų Denmark.png danų
Copy of Estonia.png estų France.png prancūzų Germany.png vokiečių Italy.png italų Japan.png japonų
Latvia.png latvių Lithuania.png lietuvių Norway.png norvegų Poland.png lenkų Russian-Federation.png rusų
Spain.png ispanų Sweden.png švedų Turkey.png turkų Ukraine.png ukrainiečių United-Kingdom(Great-Britain).png anglų

anglu-kalba.jpg

Anglų kalba. Priklauso germanų kalbų grupei (indoeuropiečių šeimai). Šia kalba kalbama net 53 šalyse, taip pat tai viena iš oficialių JT bei daugelio tarptautinių organizacijų kalbų.Ji pagal kalbančiųjų (gimtakalbių) skaičių pasaulyje užima 3 vietą. Taip pat tai turtingiausia kalba turinti daugiausiai žodžių ir sinonimų, vien Oxfordo žodyną sudaro 0.5 mln. Žodžių, o dar tiek pattechninių ir mokslinių terminų įtraukta į sąrašą nebuvo. Daugiau nei 70%  interneto svetainių ir ¾ visų parašomų pasaulio el.laiškų yra taip pat anglų kalba. Šios kalbos mastą galėtume apibūdinti – „nuo žemės iki dangaus“. Juk pirmasis mėnulyje ištartas žodis irgi buvo būtent šia kalba – OKAY (liet. k. gerai).Taigi šiandien anglų kalba karaliauja pasaulyje kaip labiausiai paplitusi užsienio kalba komunikacijos, mokslo, interneto, ekonominio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse.

Labas!                              Hello!               

Koks tavo vardas?         What is your name?

Ačiū.                                 Thank you.

baltarusijos.jpgBaltarusių kalba. Dar vadinama gudų kalba – viena iš 3 rytų slavų kalbų (indoeuropiečių šeima), daugiausiai paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje. Iš viso šnekančiųjų šia kalba priskaičiuojama paie 7 – 8 mln. Žmonių. Tai daugiausiai lituanizmų ir kitų baltų kalbų skolinių turinti kalba. Tačiau ją, kaip šnekamąją kalba vartoja vis mažiau (apie 20%)  Baltarusijos gyventojų, mieliau kalbančių rusų, ukrainiečių ir lenkų kalbomis.

Labas!                             Прывітанне!

Koks tavo vardas?        Як цябе клічуць?

Ačiū.                                 Дзякуй.

bosnijos.jpgBosnių kalba. Priklauso prietų slavų kalbų šeimai. Dabartinei bosnių kalbai užrašyti naudojama lotyniška abėlėlė, nors anksčiau buvo naudojamos ir kitos. Viena iš įdomesnių – vietinė bosnių kirilica (bosančica – bosnių raštas), klestėjusi nuo X-XI a. Šis raštas buvo naudojamas valstybiniams dokumentams bei užrašams ant antkapių užrašyti. Kai kurie istorikai, nepaisydami geografinės kilmės, neigia, jog tai buvęs išskirtinai bosnių raštas ir priskiria jį kroatams ir serbams. Tik 1991-1992 m.  bosnių kalba buvo pripažinta atskira kalba, o iki tol buvo laikyta serbų – kroatų tarme. 

Labas!                             Hi!

Koks tavo vardas?        Kako se zoveš?

Ačiū.                                 Hvala.

cekijos.jpgČekų kalba – vakarų slavų kalba, vartojama čekų, moravų ir iš dalies sileziečių. Ši kalba yra labai gimininga slovakų ir sorbų kalboms. Čekijai patekus į Austrijos įtaką, didžioji dalis gyventojų buvo germanizuoti ir tik XIX a. buvo pradėta gaivinti grynąją čekų kalbą. Didelę įtaką turėjo XIV a. Biblija, kurios pagrindu ir buvo sukurta naujosios čekų kalbos gramatika. Šiuo metu kalbančiųjų čekų kalba pasaulyje priskaičiuojama apie 12 mln.

Labas!                             Dobrý den!

Koks tavo vardas?        Jaké je vaše jméno?

Ačiū.                                 Děkuju.

danijos.jpgDanų kalba priklauso šiaurės skandinavų kalbų šakai, šiaurės germanų kalbų grupei. Daniškai kalba apie 6 mln. Žmonių, daugiausiai Danijoje, kur minėtoji kalba yra valstybinė. Be to, danų kalba yra viena iš valstybinių Farerų salų kalbų. Dėl įdomiai susiklosčiusios istorijos, ši kalbaturėjo ypatingą vaidmenį Skandinavijoje. Iki 1830 m. minėtoji kalba buvo oficiali kalba Norvegijoje ir net iki pat 1944m. – Islandijoje. Ji vis dar yra oficiali Šiaurės ministrų tarybos darbo kalba. Nemažai įtakos padarė ir Anglijos šiaurės rytų grafystėms. Ten iki šiol nuo vikingų laikų vartojami prigiję doniški žodziai, tokie kaip call (kviesti) – kalde, gate (vartai) -  gade, knife (peilis) – knif ir kiti.

Labas!                             Hi!

Koks tavo vardas?        Hvad er dit navn?

Ačiū.                                 Tak.

estijos.jpgEstų kalba priklauso ugrų – finų kalbų šeimai ir yra artima suomių kalbai. Minėtąja kalba kalba apie 1.1 mln. žmonių, daugiausiai Estijoje (oficiali šalies kalba). Tai yra viena iš nedaugelio Europos kalbų, kurios nepriklauso indoeuropiečių kalbų grupei.  Beje, net 15.3% Estijos gyventojų gimtoji kalba yra rusų dėl buvusios sovietinės okupacijos. Estų kalba įdomi tuo, kad joje nėra nei vyriškosios,nei moteriškosios giminių, nei būsimojo laiko. Be to, mokslininkai atrinko daugiau nei 400 žodžių, pasiskolintų iš indoeuropiečių, tarp jų ir lietuvių kalbos (laivas – leav, siena – sein, ratas – ratas, turgus – turg ir kiti).

Labas!                             Tere!

Koks tavo vardas?        Mis su nimi on?

Ačiū.                                 Aitäh.

ispanijos.jpgIspanų kalba yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų – 420mln. kalbančiųjų (3 vieta), priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei. Nors ispanų kalba atsirado Iberijos pusiasalio žemėse kaip lotynų kalbos paveldas, tačiau šiais laikais daugiau ja šnekama Pietų Amerikoje nei Europoje. Žodynas, gramatika ir tartis nežymiai skiriasi. Ispanų kalba yra viena iš lengviausia išmokstamų. Tarimas nuo rašybos mažai kuo skiriasi. Ši kalba vis labiau populiarėja: ispanų kalbos kursų paklausa per paskutinius 10 metų padvigubėjo.

Labas!                             Hola!

Koks tavo vardas?        Cuál es su nombre?

Ačiū.                                 Gracias.

italijos.jpgItalų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, romanų kalbų grupei. Ji išsivystė iš šnekamosios lotynų kalbos – dialekto, vartoto paskutiniaisiais Romos imperijos gyvavimo metais. Iki šiol, palyginus su kitomis romanų kalbomis, italų kalboje yra vartojama lotyniškų žodžių, o ir gramatinė sistema išliko panaši į lotynų. Vienos iš valstybių, įsikūrusių Italijos Respublikos teritorijoje (Vatikano), kalba iki mūsų dienų yra lotynų. Italų kalba pagal kalbančiųjų skaičių (60 – 70 mln.) užima 19 vietą pasaulyje.

Labas!                             Ciao!

Koks tavo vardas?        Qual è il tuo nome?

Ačiū.                                 Grazie.

juodkalnijos.jpgJuodkalniečių kalba priklauso slavų kalbų grupei. Tai – iljekaviano – štokaviano dialektas. Ši kalba panaši į serbų, skiriasi tik tarimo ypatumai ir keletas žodžių, kurie buvo perimti iš kitų kalbų, todėl nemažai serbų ją laiko tik savo kalbos variantu. Juodkalniečių kalba paskutiniais duomenimis kalba vos apie 300 tūkst. žmonių.

Labas!                             Zdravo!

Koks tavo vardas?        Kako se zoves?

Ačiū.                                 Hvala.

kinijos.jpgKinų kalba – tai toninė kalba, priklausanti kinų – tibetiečių kalboms. Nors kinų kalba primena romanų kalbą savo variantų gausa, dažnai apie ją kalbama kaip apie vieną kinų kalbą. Visi dialektai naudoja tą pačia bendrinę rašytinę kalbą. Kinų kalbą sudaro mažiausiai septynios pagrindinės šeimos, tarp jų mandarinų, kantonų, wu, hakka, gan, šiang ir min. Ši kalba yra pati populiariausia pasaulyje, ja kalbančiųjų priskaičiuojama daugiau nei 1.3 mlrd. žmonių.

Labas!                             嗨!

Koks tavo vardas?        你叫什麼名字?

Ačiū.                                 謝謝.

kroatijos.jpgKroatų kalba priklauso indoeuropiečių šeimos pietų slavų grupei. Ši kalba labai panaši į serbų kalbą, skiriasi tik naudojami rašmenys (kroatai – lotynų, serbai - kirilicą). Kroatiškai šneka apie 6.2 mln. žmonių visame pasaulyje. Po įstojimo į ES, kroatų kalba tapo 24-a oficialia Europos Sąjungos kalba.

Labas!                            Bok!                 

Koks tavo vardas?       Koje je tvoje ime?

Ačiū.                                Hvala Vam.

latvijos.jpgLatvių kalba – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba. Iš visų trijų didžiųjų baltų kalbų (lietuvių, latvių ir prūsų (išnykusi)) ši kalba laikoma pačia moderniausia, t.y. labiausiai nutolusia nuo prokalbės. Spėjama, jog ši kalba formavosi latgalių (letų) kalbos pagrindu. Latvių ir lietuvių kalbos yra panašios, tačiau tarpusavyje šalių gyventojai susikalbėti negali. Latviškai šneka apie 1.4 mln. žmonių visame pasaulyje. Tai valstybinė Latvijos Respublikos kalba ir viena iš oficialių ES kalbų.

Labas!                            Sveiki!              

Koks tavo vardas?       Kāds ir tavs vārds?

Ačiū.                                Paldies.

lenkijos.jpgLenkų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, vakarų slavų šakai, lechų pogrupiui. Jai artimiausios kalbos yra čekų ir slovakų. Pastarieji gali vieni kitus suprasti. Lenkiškai šneka apie 40 mln. žmonių (21 vieta pagal kalbančiųjų skaičių pasaulyje). Pagal 2011 metų gyventojų surašymo duomenis lenkųkalbayra antra pagal populiarumą Didžiojoje Britanijoje. Daugiausiai lenkų gyvena Londone. Be to, tai ir plačiausiai vartojama slavų kalba po rusų ir ukrainiečių.

Labas!                            Cześć!              

Koks tavo vardas?       Jak masz na imię?

Ačiū.                                Dziękuję.

norvegijos.jpgNorvegų kalba priskiriama vakarų Skandinavijos kalbų grupei, kuri yra šiaurės germanų kalbų šeimos atšaka, todėl norvegai, danai ir švedai gali tarpusavyje susikalbėti. Egzistuoja du rašytinės norvegų kalbos variantai (bokmål ir nynorsk), Norvegijos mokyklose yra mokoma abiejų. Taip pat esama daugybė dialektų šioje kalboje, todėl norvegas gyvenantis pietinėje šalies dalyje gali nesusišnekėti su tautiečiu iš šiaurinės dalies

Labas!                            Hei!                   

Koks tavo vardas?       Hva er ditt navn?

Ačiū.                                Takk.

pranccuzijos.jpgPrancūzų kalba – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba. Iki XXa. pr. prancūzų kalba buvo tarptautinė, panašiai, kaip dabar anglų. Šiandien ši kalba pripažinta valstybine 30 pasaulio valstybių, o kasdieniniame gyvenime ja šneka apie 210 mln. žmonių (11 vieta pagal kalbančiųjų skaičių pasaulyje). Pati prancūzų kalba near vienalytė: jos tarmė priklauso nuo region, yra tam tikrųmiestų tarmės. Įdomu tai, kad apie trečdalis pagrindinių anglų kalbos žodžių yra kilę būtent iš prancūzų kalbos. Prancūzai vartoja labia įdomius posakius, pavyzdžiui: mes kalbame akis į akį, o jie – galva į galvą;kai patinka maistas,sakome, jog gera virtuvė, o prancūzai – geros lėkštės.

Labas!                            Salut!               

Koks tavo vardas?       Quel est votre nom?

Ačiū.                                Merci.

rusijos.jpgRusų kalba priklauso rytų slavų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą. Ji plačiausiai vartojama iš visų slavų kalbų. Šios kalbos užrašymui naudojama modifikuota 33 raidžių kirilicos  versija. Skirtingais paskaičiavimais rusiškai kalba apie 280 mln. žemės gyventojų (5 vieta pagal populiarumą). Anot Lietuvos statistikos departamento, rusų kalba išlieka labiausiai paplitusia užsienio kalba Lietuvoje (63% gyventojų moka šią kalbą).

Labas!                            Привет!        

Koks tavo vardas?       Как тебя зовут?

Ačiū.                                Спасибо.

serbijos.jpgSerbų kalba priklauso pietų slavų kalbų grupei. Ja daugiausiai kalbama Serbijoje. Minėtoji kalba labai nežymiai skiriasi nuo kroatų kalbos (pagrindiniu skirtumu laikoma, jog serbų kalba naudoja ir kirilicą,o kroatų – lotynišką abėcėlę), tad kartais jos vadinamos vienu vardu – serbų – kroatų kalba. Serbų kalba yra viena iš retų kalbų, kuri oficialiai naudoja dvi rašto sistemas (kirilicą ir lotynų raštą). Ši kalba užima 63 vietą pagal kalbančiųjų skaičių pasaulyje (12 mln. mokančių serbiškai) .

Labas!                            Здраво!          

Koks tavo vardas?       Како се зовеш?

Ačiū.                                Хвала.

Slovakų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, vakarų slavų kalbų šakai. Nors oficialiai slovakų kalba priskiriama vakarų slavų kalboms, ji turi savybių būdingų tiek pietų, tiek rytų slavų kalboms. Ši kalba yra labai artima čekų kalbai, todėl čekai ir slovakai be vargo susikalba. Tai viena iš ES kalbų. Taip pat ši kalba yra žinoma kaip slavų kalbų „esperanto“ – ją geriausiai supranta kitų slavų kalbų vartotojai. Slovakiškai kalba apie 7 mln. žmonių.

Labas!                                                                         Dobrý deň!    

Koks tavo vardas?                     Aké je vaše meno?

Ačiū.                                                                            Ďakujem.

 

 

 

Švedų kalba yra indoeuropiečių šeimai priklausanti šiaurės germanų kalba. Maždaug 10 mln. žmonių kalba švediškai. Įdomu tai, kad pirmuoju švedų literatūros tekstu laikomas Roek runų akmuo, išlikęs nuo 800-ųjų metų po Kristaus – Vikingų laikų. Švedų kalba yra nacionalinė ir (neoficialiai) valstybinė Švedijos kalba bei viena iš oficialių kalbų Suomijoje, Europos Sąjungoje ir Šiaurės ministrų taryboje.

Labas!                                                                         Hej!                  

Koks tavo vardas?                     Vad heter du?

Ačiū.                                                                            Tack.

 

Turkų kalba priklauso Uralo – Altajaus kalbų šeimai, pietų vakarų tiurkų kalbų grupei. Anot Naujosios Zelandijos mokslininkų, indoeuropiečių kalbų šeima (įskaitant anglų, prancūzų, vokiečių, indų, taip pat ir lietuvių) susiformavo prieš maždaug 9.5 tūkst. metų būtent Turkijos teritorijoje. Ši kalba paskelbta valstybine ne tik Turkijoje, bet ir Kipre bei Šiaurės Kipre. Pagal kalvančiųj skaičių (65-75 mln.) ji užima 23 vietą pasaulyje.

Labas!                                                                         Merhaba!      

Koks tavo vardas?                     Adın ne?

Ačiū.                                                                            Teşekkür ederim.

 

Ukrainiečių kalba kilo iš senosios rusėnų (Kijevo Rusios) kalbos ir priklauso rytų slavų kalbų grupei. Labai įdomi šios kalbos istorija. Bėgant amžiams keitėsi Ukrainos teritorijos valdovai, kalba ir kultūra „ištvėtrė“ daugybę išbandymų:kalbos vartojimo draudimą, kitų kalbų įtaką ir kt., bet ji vis tiek išsaugojo savo savitumą. Ukrainiečių kalba užrašoma kirilica. Šią kalba vartoja apie 41mln. žmonių visame pasaulyje.

Labas!                                                                         Привіт!         

Koks tavo vardas?                     Як тебе звати?

Ačiū.                                                                            Спасибо.

 

 

 

Vokiečių kalba – indoeuropiečių šeimos, germanų grupės, vakarų germanų šakos kalba. Europos Sąjungoje ši kalva yra pirmoje vietoje pagal žmonių skaičių, kuriems ji yra gimtoji ir  10-oje – pagal populiarumą pasaulyje. Taip pat tai antroji dažniausiai vartojama mokslo kalba ir po anglų kalbos vokiečių yra plačiausiai vartojama kalba interneto platybėse.

Labas!                                                                         Hallo!               

Koks tavo vardas?                     Wie ist ihr name?

Ačiū.                                                                            Danke.